išvažinėti

išvažinė́ti Š, NdŽ; SD¹200, M, LL167, L, Rtr 1. Pv iter. dem. išvažiuoti 2: Kaip baigė čia mokslus, i visi išvažinė́jo Vkš. Išvažinė́jo vaikai, nė vieno nebėr Tj. | refl. M, Š, Rtr: Jau svečiai visi išsivažinė́jo Rmš. Vyrai miškan išvažinėjo J.Jabl. Svečiai, tai pamatę, išvažinėjo namon BsMtII95. O to pono vaikai išvažinė́ję buvo jau kitosna karalystėsna (ps.) Sb. Visi lenkai išvažinė́ję Lenkijoj Drsk. | refl.: Išsivažinė́ję dar̃ visur jaunimas Dg. Nūnai iškriko visas sodžius, išsivažinė́j[o] kas kur Azr. Kiek čia žmonių yra išsivažinė́jusi Krš. ║ refl. būti ištremtam: Už pliauškėjimą kiek žmonių prapuolė, po Sibirus išsivažinė́jo Drsk. 2. intr. JnšM rengtis išvažiuoti: Aš tada išvažinė́jau darban Str. Mes jau išvažinė́jom namo, tai labai skubinau Dsn. Duktė ižvažinė́ja, reikia bulbių pakasinėt Drsk. Kai išvažinė́ja kitan galan [per vestuves], vištas vagia ir kitus daiktus Gg. 3. žr. išvažiuoti 2: Kap išvažinė́jom, palikom šešetą avelių ir šešetą kiaulių LKT360(Sem). Kas pirks, kap išvažinė́sit Azr. Pernai tuo metu aš Vilniun išvažinė́jau Šr. 4. intr. Š kurį laiką važinėti: Išvažinė́ti visus metus KŽ. Išvažinė́t visą dieną negãli [negėręs], nebus šoferis Ldvn. | refl.: Visą mėnesį išsivažinė́jau į Raudėnus parsirišti [žaizdos] Rdn. ║ tr. kurį laiką vairuoti: Septyniolika metų išvažinė́tas, dilęs i sudilęs Antš. 5. tr. daug kartų važinėti: Kelias buvo gerai žinomas, šimtus kartų išvažinėtas A.Vien. 6. intr. daug važinėti: Keliai užpustyti – išvažinė́ji, iššąli, arklius privargini [veždamas malkas] Sk. 7. intr., tr. Š, KŽ, DŽ¹, Mlt, Ml apvažiuoti, apkeliauti daugelį vietų: Visus doktorius išvažinė́[jo], i niekas nemačijo Dglš. Su svotu išvažinė́j[o] visas selas LzŽ. Žmonys išvažinė́[ja] plačių plačiai Krš. Išvažinė́jo visur, niekur nerado tokios gražios (ps.) LKT325(Lel). Išvažinėjau visas karalystes, ir netiko man niekur mergaitė DS51(Rs). | refl. Ūd, Trk: Tėvas buvo atvažiavęs, ko čia išsivažinė́s, ko vargs?! Rdn. Svetaunas žmogus – visur po svietą išsivažinė́jęs Pv. ║ tr. apvežioti po daugelį vietų: Vaikus visur išvažinė́[ja], aprodo, anie pragudrės Krš. 8. refl. kurį laiką čiužinėti: Insikišam medžiuokliais, išsivažinė́jam kiek dienos stoja [ant ledo] Klt. 9. tr. KII340, LL270, KŽ, LzŽ, Dg, Sml, Grž, Aln iter. dem. išvažiuoti 10: Su gelžiniais ratais neleisdavo važiuoti į pievas, ka neišvažinė́tum Brs. Išvažinė́ta dirvos Dglš. Keliai buvo labai išvažinė́ti Slk. Tę tai negerai eit, grubu, išvažinė́ta Ūd. | prk.: Toji jau rogėm išvažinė́ta (susiraukšlėjusi) Graž. Veidas išvažinė́tas, kur čia begyvensi Akm. | refl. LL323. ║ važinėjant sugadinti: Stebulę išvažinė́ti KŽ. Palikai mane siratą, kaip išvažinė́tą ratą JD1208. Išvažinė́tas ratas Šn. 10. tr. DŽ¹ važinėjant sukietinti, suplūkti: Sunkus kelias, tebėr neišvažinė́tas Ėr. Kelias buvo nors ir gerokai duobėtas, bet išvažinėtas, platus ir kietas rš. 11. tr. LL263, Š, Ss, Pg, Sdk įpratinti (arklį) važiuoti: Arklys geras, bet tik da neišvažinė́tas Ds. Reik išvažinė́ti arklius, kad eiklesni būtų Šts. 12. tr. važinėjant išgabenti: Kareiviai visus arklius išvažinė́jo Sml. 13. tr. važinėjant išleisti: Reikia išvažinė́t pinigus Dg. | refl. tr.: Išvažiuo[ja], visus piningus išsivažinė́[ja] i parmauna Krš. 14. tr. išlandžioti, išvarpyti: Obūlai kirmėti, kirmėlių išvažinė́ti Plšk. ║ ariant padaryti, išarti: Su tokia žagrute išvažinė́jo vagas, o paskui kaupėm Jrb. \ važinėti; apvažinėti; atvažinėti; davažinėti; įvažinėti; išvažinėti; paišvažinėti; nuvažinėti; pavažinėti; parvažinėti; paparvažinėti; pervažinėti; pravažinėti; privažinėti; razvažinėti; suvažinėti; užvažinėti